- žinė
- žìnė sf. (2) KBII92, NdŽ, KŽ, žinė̃ (4); SD26, R234,389, MŽ312, K, BzBk27,65, L 1 žr. žinia: 1. Žinė karionės SD395. Žinę duomi R, MŽ, N. Žinės davimas S.Dauk. Kaip teta mirė, man nedavė žinė̃s Pšš. Žìnę duos, ka užmuš Krš. Žìnė atskambėjo iš tokių tolybių DūnŽ. Aš anai žinė̃s nedeviau nė kokios Varn. Aš tau per paslą žinę duosu KBI31. Be žinės provininko irgi be pavelijimo kamaros prš. Randame žinę, kad degė Naumiestis Suvalkų rėd[ybos] V.Kudir. Suprato, kaip smarkiai užgavo jo širdį žinė apie nedorą Marytės pasielgimą Vrp1889,148. Kožnas raštas duos žinę apie mūsų kultūrą A1885,141. Apie metus ir vietą, kur Mažvydis gimęs, žinės pritrūksta A1884,241. Ten yra surašytos visokios patarlės ir žinės apie Lietuvą A1884,411. Jis džiaugias ta žinè KBI36. Tamstos žinės parėjo A1884,288. Numanė jis, jei kareiviai jo žinotum, kur jus veda, ne vien neitum, bet nu pirmosios žinės paskystum S.Dauk. Duokite man žinę, idant ir aš atėjęs pasikloniočia jam Ev. ^ Gera žìnė ilgai eita, bloga lėkte leka Jdr. 2. R, R59 Nu jaunosios buvo mada jau i žìnė, ka jaunoji turės turėti rankšluostį, abrūsą, tujau tam piršliuo antdės abrūsą Lpl. Čia gul į purvus visa žmogiška šventybė, teisybė, garbė, žinė ir išmintis brš. Duok mums žinę ir drūktybę, Tu sukulk velno piktybę Mž53. Žinė, kaip reik atlikti spaviednę iš viso amžiaus M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.